HerbaSensa

Ko gero esu vakarinis žmogus. Myliu vakarus.
Sėdžiu palėpėje prasivėrusi langą, panirusi į ateinančios nakties paslaptingą tamsą, ir gurkšnoju vakarinę arbatą, kuri, tikiuosi, atneš lengvus sapnus. Tyliai ir švelniai dega balta žvakė, kurią birželį parsivežiau iš Merkinės piramidės, lauke net išsijuosę groja žiogai, o apačioje kambaryje groja Lemūrijos muzika. Nežinia, kokia ji buvo Lemūrijoje, bet rami foninė muzika vakaro fone skamba gana mistiškai.

Jau nuo šeštadienio bandau parašyti įrašą, ir niekaip nesuveriu žodžių į gražų vėrinį... aš perdegiau.
Manau, kad mane yra ištikęs totalus perdegimas. Būna, kad savaitę sunku išlipti iš lovos, o gulintys pusdieniai šiuo momentu yra tapę beveik kasdienybe.
Truputį atsigavusi skubu ką nors įkišti žiemai į stiklainius. Turiu jausmą, kad tų stiklainiukų man žiemą labai prireiks.Ir kaip tyčia šiemet apėmęs noras gaminti visokius keistesnius skanumynus žiemai. Labai norėjau parašyti jums žalių pomidorų uogienės receptą, slyvų čatnio, bet nebeužtenka jėgų...

Gulėdama lovoje, kartais tyloje, o kartais su ausinėmis, galvoju apie du dalykus - kaip išparduoti ir išdalinti surinktas žoleles žmonėms, ir kaip man išsileisti savo mylimas Augalų kortas. Su jom jaučiuosi tarsi mama, kuri perlaiko savy kūdikį - jis nori gimti, kvėpuoti, nešti šviesą į žmonių gyvenimus, o negali... Man trūksta resursų - ir jėgų tvarkyti leidybos reikalus, ir finansų. Galiausiai man trūksta išmonės tuos pinigus kažkaip užsidirbti - toks jausmas, kad kažką, kažkuriuo momentu gyvenime praleidau. Kažką labai svarbaus, kas galėjo nulemti visai kitokią gyvenimo eigą, greičiausiai, netgi gyvenimo kokybę.
Ką gi, praleidau tai praleidau, nebesivysiu.
Bet pamažu pamažu pradedu atrasti kažką kito, ir labai nuostabaus...

Gražios likusios vasaros visiems! 🌻🌼🌿

Labai tingisi rašyt įrašą, bet reikia. Nes - na kaip jūs be manęs... 😀
Todėl bus toks darbinis 🌿
Apie tvarumą. Nenustebkit, jei gaunat apsitrynusią dėžę, pilną kažkokių neaiškių plastikinių ir popierinių pakuočių. Na, ne tuščią, žinoma - ten kuo saugiau guli supakuoti jūsų gražiai suvynioti užsakymukai - mano gaminukai leliukai 💚
Niekaip nepereinu į gražų siuntimo vizualą, nors tu ką. Nes tai, kas vertinga, jūs naudojat ant savo brangiausių kūnelių, o visa kita - išrūšiuojat ✨️

Šią savaitę išdistiliavau du hidrolatus: įvairių augalų kvapo sinergiją "Šnabždesiai", ir Pipirmėčių.
Iki kiek pirmasis tylus ir paslaptingas, sudarantis slaptą meilės sandorį ne tik su kūnu, bet ir su siela, iki tiek antrasis pribloškia veržlumu, nesutramdoma energija ir vidine ugnimi (man per parą laiko išgydydamas besikeliantį spuogą prie mano raganiškos-kleopatriškos nosies 😄)
Apie juos abu kažkada parašysiu atskirus įrašus.

Dar turiu tokį įdomesnį užsakymą - kietam plaukų šampūnui ir kondicionieriui. Aš labai stresavau, kai pirmąkart ši moteris man padarė užsakymą, vis pagalvodavau "Įdomu, ar tiko jai mano produktai?.." ir štai užvakar sulaukiau skambučio... Pakartoti. Ir plius kondicionierius. Tad jeigu kas norėtumėt leistis į rugpjūčio žvaigždynus išsiplovę plaukus kietais šampūnais, rašykite man 💌

Ir dar šįryt pagaminti kremukai "Panelė Rožė". Kvepiančios Panelės Rožės, princesės ir imperatorės, išsitrinkusios plaukus tais šampūniukais, per naktį užsiauginusios kokių 30 metrų kasą, pasikvieskit princą nakčiai į savo aukštą bokštą...
Kada, jei ne dabar, kai tokios ryškios žvaigždės?.. 🤭🌹

Kol kaista aliejai su vaškais, išsidezinfekuoju indukus.
Kol masės vėsta - greitai paredaguoju paruoštų indukų foto ir brūkštelsiu kelis žodžius...
Pagaliau prisiruošiau padaryti levandų kremą.
Levandų aliejus kantriai laukė porą savaičių virtimo kažkuo daugiau, nei yra, nors jau pats savaime yra (buvo) aukso vertės.
Dar nupirkta 12 levandų krūmelių kantriai laukia, kol bus pasodinti.
Indukai kantriai laukia turinio, kuris pranoksta bet kokius brangiausius vardus ir kremus - aš tuo net neabejoju!
Oi, Levandų dievai ir dvasios, padėkit sumaišyti tobulą iš tobuliausių...

Kai patenki štai į tokią pievą, jausmas toks, lyg būtum atsidūrusi viduramžių pilies turgaus aikštėje - žydinčių augalų galybė sukelia, atveria daug vidinių emocijų, pojūčių, ir kiekvienas jų yra su savo istorija, su savo savybėmis, o savrbiausia - su savo charakteriu ir nuotaika ✨️

Naujausi hidrolatai:
Ugniažolių (pilnai subrandintas),
Erškėtrožių,
Rožių su bijūnais,
Levandų,
Levandų su medetkomis,
Levandų su pušimis,
Kvapiojo šalavijo 🌿

Ir dar galybė retesnių hidrolatų, distiliuotų pernai, ir vis dar laukiančių savo žmonių, ant kurių odos galėtų nutūpti mažais nenatomais pursleliais 🌸

Dvi žinutės šiandien iš Šaltinio ✨️
Pirmoji. Liga ne visada yra priešas. Ir ne visada ją galima, ar netgi reikia, išgydyti.
Yra tokios ligos, kurios lydi visą gyvenimą. Arba, geresniu atveju, iki tam tikro momento.
Tai net ne ligos realiai, o pažinimo įrankiai. Nes jei jos nebūtų, žmogus gyventų visai kitą gyvenimą. Galimai, tuštoką ir paviršutinį. Bet kai yra liga, žmogus yra "prispaustas" kelti klausimus ir domėtis. Tai Visatos mokyklos pamoka, į kurią negali nenueiti, nes esi priverstas joje būti 😄

Antra žinutė.
Veiksmas.
Kai žmogus gyvena vienodai diena iš dienos, jis užmiega.
Kartais žmogus pradeda jausti diskomfortą, bet nesupranta, kodėl. Svarbu pasitikrinti save, ar tik neužmigai... 😊
Kaip save žadinti? Neįprastais sau veiksmais.
Pvz., sėsti į autobusą/traukinį/ gal net lėktuvą, ir kažkur nuvykti be tikslo. O nuvykus - patyrinėti aplinką, maistą, papročius, vietovę, kultūrą.
Žodžiu, padaryti kažką neįprasto, kas pajudintų mūsų jausmus, psichiką, protą.

Atrodo, prie ko čia tos žinutės, jei esu "augalinė" 😄
Be augalų nebūtų šitų, ir daugybės kitų, Visatos žinučių 💚

Gal prieš pusantų metų, ar kiek anksčiau, buvau paskelbusi, kad pagal augalą galiu nusakyti žmogų - jo charakterį, būdą, gal dar kažką. Norinčių atsirado mažai, gal vienas ar du žmonės, ir, žinoma, su prierašu, kad "labai įdomu, bet kartu ir gąsdina".
Žmonės visada prisibijojo 'raganų', tų, kurios mato daugiau. Prisibijo ir dabar.
Ir kalbėk nekalbėjęs, kad žmogus išties yra šimtus kartų daugiau, nei manosi esąs, ir kad savyje mes turime nerealias "technoligijas", viskas veltui.
Gaila, bet nuo viduramžių suvokimo mes pasistūmėjome labai nedaug. Žinoma, neskaitant pavienių individų, kurių mąstymas kažkodėl yra gerokai globalesnis.
Nepaisant to, jei tu nesi biologijos, fizikos ar chemijos mokslininkė/-as, tavo gilus matymas vis tiek bus už masinio suvokimo ribos, ir tu, nori nenori, galėsi save pateisinti vieninteliu tau prieinamu paaiškinimu - "ragana, žynė, orakulė, žolininkė, aiškiaregė". Ir kartais tai labai slegia. Todėl verta paieškoti ir kitų pateisinimų - gal rašytoja, menininkė, kūrėja, tarologė...taip suprantamiau.
O pasaulyje viskas yra sinchroniška. Viskas yra susiję, surišta nematomais siūlais ir saitais, reikšmėm ir prasmėm.
Žiūrėdama dokumentinius filmus apie gamtą vis dažniau išgirstu "augalo charakteris". Taip, augalai turi charakterius, ir tai ne tik kvapas.
Mūsų uoslė yra gana subtilus pažinimo įrankis, jis jau yra tarsi ant ribos "matoma- nematoma". Per kvapą galima daug pasakyti apie augalo charakterį. Bet ne viską.
O sinchronizuojant žmogaus ir augalo ryšį, daug ką galima pasakyti apie žmogų. Žinoma, irgi ne viską.
Kai kažką gaminu, dažniausiai ir remiuosi tomis " nematomomis technologijomis " - intuicija, erdviniu mąstymu, augalų pojūčiu ir jų suderinamumu erdvėje. Todėl visą laiką esu kūrybiniame procese. Nes kiekvieną kartą liesdama augalus, aliejus, hidrolatus, eterinius aliejus, tas jungtis atrandu ir mezgu tarsi iš naujo.
:)
🌿

Taip jau nutiko, kad hidrolatą apdainuoti taip, kad jis taptų labai geidžiama preke, ką ten geidžiama - tokia, be kurios tolimesnis gyvenimas neįmanomas - man nepavyksta.
Pasirenku šabloninius aprašymus, nuo kurių žmonių protai jau pavargo ir, tiesą sakant, mažumėlę atbuko: antibakterinis, priešuždegiminis, ... įdomu? Nelabai:)

O šiandien prisiskaičiau vienos distiliuotojos tokių skanių postų, kad apsalau. Ir kaina jos hidrolatų, jei teisingai supratau, beveik dvigubai didesnė nei maniškių. Lygybės ženklą galima dėti nebent tarp to, kad abi esam "kosmonautės" (žvaigždių vaikai), ypatingai matome šią žemę ir viską, kas joje yra, ir to, kad alembikai - variniai. Net neabejoju.

Esu pridistiliavusi tikrai retesnių augalų, kurie tinka ne tik gražinti ir jauninti odą, bet ir gerinti sveikatą - tą galima atrasti hidrolato aprašyme, tik, žinoma, reikia atidžiau paskaityti.

Retesni:
*Šeivamedžių žiedų. Skaistina, regeneruoja odą. Labai geri peršalus - skalauti gerklę, burną, ir gerti po šaukštelį.
*Briedragių. Samanų kvapo. Ne tik atgaivina oda, tinka peršalus, bet nerealus regeneracijai. Neįkeltas į tinklalapį, bet kas mėgstate žemus kvapus, rašykite man asmeniškai.
*Sidabrinės eglės - ir bakterijoms ate... Kvepia mišku, labai tinka po skutimosi.

Na, ir dar vienas kitas retesnis, paskaitinėkit puslapyje, nors gali būti ir neįkeltų 🤭
O kur dar retos, vienetinės, gardžios kvapų sinergijos...

🌿

✨️

HerbaSensa.
Herba - augalas,
Sensa - jausti.
Pavadinimas, pats suradęs kelią į mano mintis.
Jausti augalus...
Šiandien pievoje praleistos dvi valandos pralėkė kaip penkiolika minučių. Galėčiau ten gyventi valandų valandas ištisom dienom... ten tiek gyvenimo! Kas sekundę vyksta dramos ir komedijos, tragedijos ir laimingi nutikimai.
Pievose gimsta pasakos ir istorijos. Jų nereikia galvoti, laukti, išvedinėti, kurti - jos pačios ateina ir kuriasi. Todėl mintimis vis dažniau grįžtu prie savo pasakų knygos, kuri parašyta prieš 8 metus, ir guli sau, lyg koks sudžiūvęs šapas kažkur atminties laikmenoje...

Asiūklis - stoiškas filosofas, surinkęs visą rytinę rasą ant savo 'spyglių', šaltas, šiurkštus, bet turintis sveiką ir švarią tiesą.
Dobilas - linksmuolis. Iš pradžių drovokas, o po kelių minučių jau pasirengęs kvatotis ir voliotis po pievą.
Lipikai - solidūs džentelmenai. Nedaugžodžiauja, žino savo nepaprastą vertę.
Smilgos - paslapčių gaudytojos ir saugotojos... Pievoms suteikia paslapties ažūro ir tikimybių miglos pojūtį.
Raženis - atrodo tvirtas, bet rankose suglemba ir atiduoda savo žiedlapėlius netikėtai minkštai...
Kiečiai - paslapčių ir mistikos pasaulio vartų sargai.
Jonažolės - šviesa sielai ir stiprybė dvasiai bei kūnui.
Ak, ta pieva... ištisas begalinis pasaulis!

Na, o nuotraukoje pūtelio sėkla meiliai prisiglaudusi prie dobilėlio, savo voratinkliniu skėtuku bando jam susukti galvą... sako, priešybės traukia. Kažin, kaip ten yra iš tikrųjų...🌿